May 14, 2018 9:17 am
Kas liečia transmisijos elementus, tai skirtingiems modeliams šis mazgas aptarnaujamas skirtingai. Elektriniams modeliams su kardanine pavara ją reikia aptarnauti taip dažnai, kaip ir guolius. Krumplinės pavaros uždarytos „gearbox`uose“, todėl nešvarumų ten nedaug. Dėl to juos plaunant neverta tepti krumpliaračių, ypatingai jeigu jie niekuo neapsaugoti nuo aplinkos. Krumpliaračiai pagaminti iš plastiko, todėl jų trinties koeficientas minimalus, o prie tepalo gali prilipti dulkės ir smukios smiltelės, kurie gali būti krumplių sugadinimo priežastimi. Todėl krumplines pavaras pakanka išplauti spiritu ar vandeniu.
Norint atreguliuoti šratinį diferencialą, reikia ji suveržti iš abiejų pusių raktais, ir už krumpliaračio patikrinti užveržimo jėgą.
Kalbant apie lenktyninius „onroad“ automodelius, tai plaunant transmisiją būtina atkreipti dėmesį į šratinius diferencialus. Nuo jų darbo priklauso modelio valdymas. Diferencialas turi dirbti minkštai ir lengvai, tačiau nepraslidinėt. „Offroad`o“ modeliam diferencialo plovimas mažiau aktualus, ten naudojama hermetiški satelitiniai, planetariniai diferencialai, kurie nereikalauja dažno aptarnavimo. Tačiau tikrinti juos vis tiek reikia.
Automodeliam su VDV reikia tikrinti ir sankabos stovį – tikrinti frikcionų (kulokėlių) sudilimą. Kulokėliam sudilus, sankaba pradeda prabuksuoti. Veikimo principas paprastas – išcentrinės jėgos veikiami kulokėliai spaudžiasi prie sankabos varpelio sienelių. Sankaba reikia keisti kai ji pradeda prabuksuoti, kaip ir tikrame automobilyje.
Viena pagrindinė automodelių vieta – tai guoliai. Jie labiausiai kenčia nuo šuolių, smūgių, trasos purvo ir dulkių. Mažiau apkrauti ir veikiami abrazyvo yra transmisijos guoliai (t.y. tie, kuriuose sukasi kardanai, diržų žvaigždutės). Jų neveikia dideli krūviai ir negauna apkrovų nuo ratų. Šiuolaikiniuose automodeliuose transmisijos guoliai dažniausiai sumontuoti uždarose dėžutėse (gearbox`uose), todėl į juos mažiau patenka purvo ir dulkių. O stebulių guoliai veikiami visų įmanomų apkrovų, o taip pat ir purvo, dulkių lekiančių iš po ratų. Todėl jokie riebokšliai jų nuo viso šito neapsaugo. Net brangus guoliai su tefloniniais riebokšliais, po dienos intensyvaus važiavimo „offroad“ trasoje, prisineša purvo. Eksploatuojant įvairius automodelius aš priėjau išvados, kad „offroad“ automodeliuose guolius reikia tikrinti dažniau, o jei jau tenka juos plauti, tai reikia sutepti su tirštu silikoniniu tepalu. Pasipriešinimas sukimuisi su tokiu tepalu didesnis, bet purvas pasiliks viršutiniame tepalo sluoksnyje, nepakliūdamas ant darbinių guolio paviršių. Taip guoliai tarnaus ilgiau ir nereiks jų plauti po kiekvieno važiavimo. Aplamai, automodeliam su VDV, kur akumuliatorių išnaudojimas neaktualus, guolių stovis yra antraeilis dalykas, nors neverta juos pavesti iki užstrigimo.
„Offroad`e“ geriausia naudoti paprastus pusašius (be lankstaus šarnyro). Jie paprastesni, pigesni ir rečiau užstringa nuo purvo. Tačiau, prie didelės pakabos eigos, paprastieji pusašiai gali lengvai iškristi iš savo vietos.
O pusašiai su lanksčiaisiais šarnyrais dažniau stringa nuo smėlio ir purvo, kuris pakliūna nuo ratų. Pagrindinė taisyklė – jokiais būdais netepkite šarnyrų „offroad`e“ – iškarto susidarys abrazyvas, dėl kurio šarnyras greitai sudils ar net užstrigs.
